Daznai susimastau. Suprantu, kad greitai gali viskas pasikeisti. Nezinia ar i geraja ar i blogaja puse. Tik suprantu kad kazkas turi ivykti naujo. Nenoriu. To bijau. Gal del to kad jauciuosi nepasirengusi issukiams. Manau jog pati viena visko nesugebesiu iveikti. O gal as paprasciausiai per daug prie visko prisirisu. Prie daktu, prie zmoniu, prie aplinkos. O po to sunku visa tai palikti. Tiesa pasakius megstu naujoves. Taciau siuo atveju bijau palikti tai kas brangu. Is viso to liks tik prisiminimas, kuris po truputi bles ir bles is mano atminties. Juk visada taip buna. Su laiku viska pamirsti. Turbut geriausia jei jau pamirsti tai pamirsti viska is karto. Eiti nauju keliu ir nesizvalgyti atgal. Bet tokia jau as esu. O kaip noreciau taip lengvai ziureti i gyvenima kaip kiti. Tada viskas atrodo taip paprasta. Brangieji GRUPIOKAI, GEROS VASAROS !!!
