Man patinka,kai lyja.Patinka, kai laikas sulėtėja arba visai nustoja eiti. Patinka, kai miestas ištuštėja ir atrodo, kad jis visas priklauso tau. Man patinka būti toje vietoje, kurią parodė drauge, kur tyliai groja lempos ir gali sau netrukdomas sedeti. Man patinka atėjus į universitetą visiškai nuoširdžiai ir tik dėl to, kad pati to noriu, sušukti Labas rytas!!. Man patinka prastai parašyti prancūzų koliokviumą ir visiškai dėl to nesinervinti. Man patinka rinktis ar reaguoti į išorę ar likti viduje. Nors ir ne visada tai pavyksta. Man patinka, kai sutiktas paklausia kaip gyvenu. Man patinka, kai per koliokviumą gauni versti ištrauką iš Mikės Pūkuotuko, kai jis eina pas Triušį į svečius. Man patinka lapų spalvos.. Man patinką klevai. Man patinka vieną pasodinti. Man patinka, kai galiu paskambinti ir nevaržomai kalbėti kiek tik noriu. Kai galiu kasdien išsiųsti tą pačią žinutę daugeliui žmonių. Kai duodamas jaučiuosi taip tarsi imčiau. Ir dar galėčiau tęsti ir tęsti. Bet viskas telpa viename žodyje. Ačiū.

so I just simply ran,
I couldn't handle it.
Never have and never will.
I couldn't handle the stares, the lies or the words.
the emotion was just to much.
but I miss you.
every
single
day.